TALINAS - ESTIJOS SOSTINĖ

Geografija

Estijos sostinė Talinas yra įsikūręs Š. Europoje, šiaurės rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje. Talino plotas - 159,2 km² (Estijos 45 227 km²).

Klimatas

Talino klimatui būdingos šaltos žiemos, vėsūs pavasariai su nedideliu kritulių kiekiu, švelnios ir šiltos vasaros bei ilgi ir lietingi rudenys. Vasarą temperatūra siekia +30°C, o prie jūros šilta ir saulėta vasara gali išsilaikyti iki pat spalio vidurio.

Vidutinė temperatūra liepos mėn. +16,7°C.
Vidutinė temperatūra vasario mėn. -4°C.
Orų prognozė internete: www.weather.ee/tallinn

Laiko juosta

Estija priklauso Rytų Europos laiko juostai: GMT + 2 val.
Vasaros laiko juosta: GMT + 3 val.

Gyventojų skaičius

2010 m. birželio 1 d. duomenimis Taline buvo 410 050 gyventojų.
Tautybės: 52, 3% - estai, 38,5% - rusai, 3,9% - ukrainiečiai, 5,3% - kitų tautų atstovai.

Kalba

Oficiali kalba - estų. Mieste galima susikalbėti ir rusų, suomių, anglų bei vokiečių kalbomis.

Religija

Didžiausią denominaciją sudaro liuteronai (30%), taip yra Rusijos stačiatikių (28%) ir katalikų (3%), o 20% estų praktikuoja kitas religijas.

Vizų reguliavimas

Nuo 2007 m. gruodžio 21 d. Estija priklauso Šengeno zonai.

ES ir EEE šalys narės gali laisvai įvažiuoti į Estiją. Būtini įvažiavimo dokumentai - nacionalinė tapatybės kortelė arba pasas.

Žemiau išvardytos šalys, kurių piliečiams nereikia vizų įvažiuojant į Estiją ir kurie čia gali likti iki 90 dienų per bet kurį 6 mėnesių laikotarpį: Andora, Argentina, Australija, Brazilija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Kosta Rika, Kroatija, Salvadoras,Gvatemala, Šventasis Sostas, Hondūras, Honkongas, Izraelis, Japonija, Makao, Malaizija, Meksika, Monakas, Naujoji Zelandija, Nikaragva, Panama, Paragvajus, San Marinas, Singapūras, Pietų Korėja, JAV, Urugvajus, Venesuela. Būtinas kelionės dokumentas atvykstant į šalį - galiojantis pasas.

Šiame sąraše neišvardytų šalių piliečiams būtina viza įvažiuojant į Estiją. Svečiai, atvykstantys į Estiją su viza, privalo turėti nacionalinius pasus, galiojančius ne mažiau kaip 3 mėnesius po jų planuojamo išvykimo iš Estijos.

7 - 15 metų amžiaus vaikai privalo turėti pasus įvažiuodami į Estiją arba, jei jie įregistruoti tėvų pasuose, šalia vardo būtina nuotrauka. Jaunesniems kaip 7 metų amžiaus vaikams nereikia nuotraukos, jei jie įregistruoti tėvų pasuose. Vyresni nei 15 metų vaikai privalo turėti atskirą kelionės dokumentą su nuotrauka. Norėdami daugiau informacijos, prašome susisiekti su artimiausiu Estijos konsulatu ar ambasada arba skaityti Estijos Užsienio reikalų ministerijos tinklapyje.

Valiuta

Nacionalinė valiuta: 1 euras = 100 centų

Daugelis didesnių viešbučių, parduotuvių ir restoranų priima Visa, MasterCard, Eurocard, Diner’s Club ir American Express korteles, tačiau patariame turėti ir šiek tiek grynųjų pinigų su savimi.

Kelionės čekiai keičiami daugelyje bankų, tačiau rečiau priimami parduotuvėse. Euročekiai yra dažniausiai priimami kelionės čekiai, bet American Express ir Thomas Cook yra priimami taip pat.

Taline yra daug bankų, kuriuos lengva rasti mieste. Dauguma jų dirba nuo 9 iki 18 val. darbo dienomis, kai kurie bankai dirba ir šeštadienio rytais. Visi bankai siūlo valiutos keitimo paslaugas. Didesniuose viešbučiuose, oro uostuose, uostuose, geležinkelio stotyse ir didžiuosiuose prekybos centruose  yra valiutų keityklos.

Komunikacijos

Skambindami į Taliną iš užsienio, surinkite tarptautinį sujungimo kodą ir 372 Estijos kodą, o tada surinkite telefono numerį.

Skambindami į užsienį, surinkite 00 ir šalies kodą.

Šalyje veikia GSM mobilaus telefono sistema, patarime ją pasitikrinti pas savo operatorių.

Internetas

Visoje Estijoje yra viešųjų interneto prieigos vietų – vietinėse bibliotekose ir paštuose. Šalyje yra daugiau nei 100 nemokamų belaidžio interneto zonų, kai kurios jų yra netikėtose vietose - paplūdimiuose, senamiesčio aikštėse, stadionuose ir koncertų salėse.

Pašto skyrius

Talino pašto skyrius yra miesto centre, Narva maantee 1, ir dirba 8-20 val. pirmadieniais - penktadieniais, 9-17 val. šeštadieniais. Tel. +372 617 7033, info@post.ee, www.post.ee.

Toompea pašto skyrius yra senamiestyje, Lossi plats 4, ir dirba 9-17 val. pirmadieniais – penktadieniais.

Medicinos paslaugos

Įvažiuojant į Estiją nereikia skiepų ar sveikatos pažymų. Sveikatos draudimas nėra privalomas.
Vaistinės įprastai dirba 10-19 val., dvi iš jų dirba visą parą (Tõnismäe Apteek, Tõnismägi 5, tel.: +372 644 2282 ir Euroapteek, Pae 76, tel.: +372 603 1423).
Didžiųjų prekybos centrų vaistinės dirba 9-21 val. Vaistinėse parduodami įprasti vaistai.

Keliautojams, kuriems reikalingas gydymas dialize – daugiau informacijos skaityti gydymo dializės centro tinklapyje.

Nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju skambinti į greitąją pagalbą nemokamu telefonu 112.

Policija

Skambinti nemokamu telefonu 110.

Elektros energijos tiekimas

Srovė 220 voltų AC, 50 Hz, naudojami europietiško atitikmens 2 kontaktų kištukai.

Estijos sostinė Talinas yra viena gražiausių viduramžių sostinių Europoje. Atvykus prie jūros, Talino senamiestis išnyra iš jos tarsi pasakų miestas. Gatvių tinklas ir teritorijų sienos susiformavo XII-XV a.  Šiuo laikotarpiu buvo pastatyti ir svarbiausi visuomeniniai bei bažnytiniai pastatai, išsaugoję savo viduramžiams būdingą išvaizdą iki šių dienų, kurie nukels Jus atgal į praeitį. Akmenimis grįstos gatvės, siauri perėjimai, įspūdingos bažnyčios, seni sandėliai ir miesto siena spinduliuoja ypatingą aurą, kurios nepatirsite niekur kitur.

Jus sužavės išlikę įspūdingi Hanzos pirklių namai ir buvusios aukso amžiaus Hanzos miestų sąjungos druskos bei miltų parduotuvės. Pakelkite akis į viršų - beveik kiekvienoje gatvėje galite rasti keletą Hanzos pirklių namų, turinčių palėpių langines su kėlimo kabliais, skirtais pakelti miltų maišus.

Viduramžių Talino senamiestis yra unikalus pasaulyje, nes yra išbaigtas. 1997 metais jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Be ten tvyrančios ypatingos senamiesčio atmosferos yra ir daug galerijų, parduotuvių, muziejų, restoranų ir kavinių.

Netoli senamiesčio yra Talino verslo centras su daugybe aukštų pastatų ir patraukliai renovuotu Rotermanni kvartalu. Niekur kitur nepamatysite tiek architektūrinių pastatų, apimančių aštuonis šimtmečius. Rotermanni kvartalas yra tikras šiuolaikinės architektūros perlas pasaulio akimis. Čia galima pamatyti įdomią senų gamyklų ir šiuolaikinės architektūros simbiozę. Renovuotame kvartale yra parduotuvių, restoranų ir biurų.

Talinas, palyginti su kitomis Europos sostinėmis, yra labai nedidelis. Meno centrai, teatrai, parduotuvės, restoranai ir viešbučiai yra išsidėstę šalia vienas kito, todėl juos paprasta pasiekti pėsčiomis. Norintieji pasižvalgyti toliau, gali važiuoti viešuoju transportu ar taksi.

Talino istorija

Senovėje Talinas buvo vadinamas Lindanise. Pavadinimas kilo nuo nacionalinio karžygio Kalevo žmonos vardo Linda. Rusai šią vietą vadino Kolyvan, o vokiečiai - Reval. Talino pavadinimas kilęs iš estų kalbos žodžio „miestas“ (Taani linn (Danijos miestas)), kadangi danai pirmieji užkariavo Estijos tvirtovę XIII amžiuje. Pirmą kartą Talinas įtrauktas į pasaulio žemėlapį 1154 metais aranų geografo al-Idrisi.

Danijos karaliaus ir Kryžiuočių ordino valdomas Talinas (1219-1561 m.)

Pirmieji patikimi rašytiniai šaltiniai apie Taliną randami Henriko iš Livonijos kronikose. 1219 metų birželio mėn. karaliaus Valdemaro II valdomas Danijos laivynas apsupo Estijos Lindanise tvirtovę. Danų žygis buvo kryžiuočių riterių ir Skandinavijos šalių veržimosi į Livoniją ir Estiją dalis, kurio metu Danijos karalius užėmė Šiaurės Estiją, o Vokietijos kryžiuočiai - Saaremaa, pietinę ir centrines Estijos dalis.

1219 metų birželio mėnesį dabartinėje Talino teritorijoje vyko nuožmi kova tarp danų ir estų, pasibaigusi danų pergale. Pasak legendos, danams pradėjo sektis, kai raudona vėliava su baltu kryžiumi – Dannebrog - dabartinė nacionalinė Danijos vėliava nukrito iš dangaus.

1227 – 1238 metais Taliną ir šiaurės Estiją valdė Kalavijuočių ordinas, kuris laikinai išstūmė danus. 1248 metais Danijos karalius Erikas IV Plovpeningas suteikė Talinui Liubeko teisę, pagal kurią Talinas prisijungė prie bendros viduramžių Vokietijos prekybos miestų teisminės erdvės. 1346 metais dėl politinių vidaus problemų ir pinigų stygiaus Danijos karalius pardavė Šiaurės Estiją kartu su Talinu Kryžiuočių ordinui, kuris ateinančiais metais perdavė savo galias dėl šių žemių Livonijos atšakai Livonijos ordinui.

XIII amžiuje miestas buvo padalytas į dvi dalis: bajorų tvirtovę (Toompea Hill) bei žemutinę pirklių ir amatininkų miesto tvirtovę papėdėje. Abi miesto dalys buvo vienodai svarbios ir turėjo savo teises. XIV a. šios dalys buvo atskirtos kalkakmenio siena.    

1284 metais Talinui prisijungus prie Hanzos, miestas vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp vakarų Europos ir Rusijos. Auksinis Talino kaip viduramžių Hanzos miesto laikotarpis buvo XV amžius. Druska, audiniai, ginklai, vynas ir silkė buvo vežami iš vakarų į Rusiją, o kailis, oda, medus, žuvis, linas, kanapės ir derva keliavo atgaline kryptimi.

Reikšmingas posūkis tolesniame Estijos kultūriniame vystymesi buvo 1524-1525 metais vykusi Reformacija, kurios metu dauguma gyventojų priėmė Evangelikų liuteronų tikėjimą.

Talinas Švedijos sudėtyje (1561-1710 m.)

1558 metais Rusija pradėjo karą prieš Livoniją (istorinis pietų Estijos ir šiaurės Latvijos pavadinimas). Livonijos kare, trūkusiame 25 metus, Rusija, Švedija, Lenkija ir Danija kovojo dėl šiaurinės Baltijos jūros dalies kontrolės. Estijos teritorija tapo viena iš svarbiausių mūšio teritorijų. 1561 m. išsigandę Rusijos kariuomenės, Talino miesto, Harju ir Viru kunigaikščiai pasidavė Švedijai. Po to Švedija valdė kraštą dar šimtą penkiasdešimt metų. 1570-1571 metais Rusijos caro Ivano Rūsčiojo IV kariuomenė apgulė Taliną 37 savaitėms, bet miestas nepasidavė. Pagal taikos su Rusija sutartį, Estija buvo padalyta Švedijai, Danijai ir Lenkijai.

Švedijos karalius pripažino buvusias Talino privilegijas ir miestas išlaikė savo vietos administraciją ir toliau taikė Liubeko statusą. Palyginti su viduramžiais, Talino svarba susilpnėjo. Hanzos prekybos nuopuolis susilpnino miesto  gerovę ir nepriklausomybę, o centralizuota Švedijos valdžia bandė riboti miesto tarybos savarankiškumą.

Švedijos valdžia skatino švietimą, kuris turėjo daug įtakos Talinui. Gustav Adolf gimnazija, kuri veikia ir šiandien, buvo įkurta 1631 metais buvusiame Cistercians vienuolyne, o 1633 metais įkurta leidykla. Gimnazijos leidykla suvaidino svarbų vaidmenį spausdinant vietinės inteligentijos darbus ir knygas estų kalba.

1603 metais kilo maras, 1684 metais gaisras sunaikino visus ant Toompea kalvos stovėjusius pastatus, o 1695-1697 metais Estiją užklupo badas. Nepaisant to, žmonės vis tiek prisiminė švedų valdymo dienas kaip „senas geras dienas”.

Talinas Rusijos imperijos sudėtyje (1710-1918 m.)

1700-1721 metais Šiaurės karas nuniokojo Baltijos jūros regioną. Rusija norėjo patekti prie Baltijos jūros – tai buvo šio karo pretekstas. 1710 m. rugsėjo 29 d. Talinas pasidavė Rusijos kariuomenei be kovos. Miestas skendėjo skurde, kariuomenė ir daugelis mieste likusių gyventojų mirė nuo maro. 1708 metais Taline gyveno apie 10000 gyventojų, o po 1710 metų įvykių jų liko tik 2000. Miesto valdžia išliko Baltijos vokiečių riterių, kurie buvo ištikimi carui, rankose.

Prijungus Taliną prie Rusijos imperijos, Petras I įsakė pastatyti karo uostą. 1714-1722 m. pirmoji didžiausia pramonė buvo senajame uoste įkurtos admiraliteto dirbtuvės.

1870 m. atidarytas Baltijos geležinkelis sujungė Taliną su Peterburgu bei kitomis carinės valstybės dalimis ir labai pagyvino prekybinius santykius. Buvo sukurtos inžinerijos, celiuliozės ir popieriaus pramonės. 1877 metais įkurto Liuterio medienos ir baldų fabriko produkcija buvo ypatingai vertinama Vakarų Europoje, ypač Anglijoje. 1888 metais Taline pradėjo važinėti tramvajai.

Dėl pramonės plėtros XIX amžiaus antroje pusėje pradėjo didėti miesto gyventojų skaičius. 1881 metais mieste gyveno apie 44 tūkstančių gyventojų, o 1917 m. šis skaičius išaugo iki beveik 160 tūkstančių.

XIX amžiuje, kai Estijoje baigėsi baudžiava, pagerėjo švietimas ir padidėjo tautinė sąvimonė. Kūrėsi Estijos dainavimo ir teatro draugijos, steigėsi mokyklos bei laikraščiai, parašytas nacionalinis epas „Kalevipoeg“. 1886 metais 98% estų mokėjo skaityti. Žmonės pradėjo išskirti savo kultūrinę bei tautinę tapatybę ir svajoti apie Estijos nepriklausomybę. 1906 metais buvo išrinktas pirmasis Talino meras - estas Voldemar Lender.

Talinas – Estijos Respublikos sostinė (1918-1940 m.)

1918 m. vasario 24 d. buvo paskelbta Estijos nepriklausomybė.

Vienas svarbiausių Estijai ir estams dokumentų buvo 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta taikos tarp Estijos ir Rusijos sutartis, kuri reiškė Nepriklausomybės karo pabaigą.

Talinas buvo nepriklausomos Estijos sostinė tik 20 metų. Pradžioje žmonės turėjo kovoti su karo pasekmėmis ir kurti ekonomiką. Kūrėsi pramonė bei uostas, o miesto įvaizdis gerokai pasikeitė. Talinas tapo modernia Europos sostine. Tai buvo naujasis miesto aukso amžius.

Sovietų (1940-1941 m.) ir vokiečių (1941-1944 m.) okupacija

1939 metais Hitleris ir Stalinas pasirašė paktą, kuriuo pasiskirstyta valdžia Baltijos šalyse. 1939 metais Baltijos vokiečiai pradėjo keltis į Vokietiją. 1940 m. birželio mėnesį Rusija okupavo Baltijos šalis ir po to prasidėjo žiaurus estų trėmimas į Sibirą.

1941 m. rugpjūčio mėn. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė okupavo Taliną. 1944 m. kovo 9 d. naktį Taliną subombardavo sovietų kariuomenė. Buvo nužudyta apie 550 civilių žmonių, daugiau nei 20 tūkst. žmonių liko be pastogės, buvo sugriauta ir sunaikinta daugiau nei 5 000 pastatų. Laimei, didžioji Talino senamiesčio dalis buvo išsaugota, o Harju gatvė, Šv. Mykolo bažnyčia (Niguliste kirik) ir „Estijos“ teatras buvo smarkiai apgadinti.

Sovietų okupacija (1944-1991 m.)

1944 m. rugsėjo mėn. Sovietų kariuomenė užėmė Taliną. Žmonių trėmimas į Rusiją buvo vis dažnesnis ir baigėsi tik 1949 m. Iš viso, Antrojo pasaulinio karo metu Estija neteko daugiau nei 20% savo gyventojų.

Nors brutaliausią Sovietų represiją nutraukė Josifo Stalino mirtis 1953 m., visuomenė nuolat jautė stiprų ideologinį spaudimą.

1980 m. Taline vyko Maskvos vasaros olimpinių žaidynių buriavimo regata. Buvo pastatyti keli nauji ir renovuota daug Talino senamiesčio pastatų.

Estijos gyventojų etninė sudėtis pasikeitė Sovietų valdymo metu. Ypač dėl užsienio darbo jėgos antplūdžio 1960-1990 metais Estijos proporcija estų populiacijoje sumažėjo iki 61,5 proc.

Talinas - vėl Estijos Respublikos sostinė (nuo 1993 m.)

1991 m. rugpjūčio 20 d. Estijos Respublika atgavo savo nepriklausomybę – dar žinomą kaip Dainuojamoji revoliucija. Estai atgavo savo nepriklausomybę be kraujo praliejimo.

Šiandien Taline gyvena daugiau kaip 400 000 žmonių. Talinas yra didžiausias Estijos Respublikos miestas ir svarbus uostas bei tranzito jungtis. Taline yra daug teatrų, muziejų ir koncertų salių.

Apie estų charakterį

Sklando daug mitų apie estus kaip ir apie bet kurią kitą tautą. Geriausiai žinomas mitas - Estijos moterys yra gražios ir lieknos ilgakojės blondinės. Estijoje sakoma: „Grožis slypi žiūrinčiojo akyse“ ir kiekvienas gali pats nuspręsti, ar šis mitas teisingas, ar ne. Vis dėlto Estija turi ir garsių supermodelių Carmen Kass, Karmen Pedaru ir Tiiu Kuik.

„Mėgautis tyla“ posakis apibūdina Estiją ir estus. Estijoje yra daug natūralios gamtos, didžiulių miškų ir pievų plotų ar tuščių smėlėtų paplūdimių. Vienam Estijos gyventojui tenka 2 ha miško. Estai charakterizuojami kaip santūrūs ir uždari žmonės kaip ir daugelis šiaurės šalių gyventojų. Jie gali valandų valandas tyliai sėdėti darbe ir klausytis, kaip kalba kiti. Manoma, kad nemandagu pertraukti kalbančius žmones ar kalbėti visiems vienu metu. Estai yra labai tiesmuki ir jei jų paklausite: „Kaip laikaisi?“, dažniausias atsakymas bus: „Nekaip.“

Estijoje sakoma: „Kalbėjimas yra sidabras, o tyla - auksas“, „Prieš kalbėdamas - pagalvok“, „Devynis kartus pamatuok, dešimtą - kirpk“. Estai mėgsta atvirumą ir daug erdvės aplink. Artimas bendravimas ir garsūs apsikabinimai ne jiems. Šalyje gyvenama per tam tikrą atstumą, ir gerai, jei horizonte matosi dūmai, kylantys iš kaimyno kamino.

Sveikindamiesi estai sako: „Tere!“ (Labas), oficialiuose susitikimuose žmonės spaudžia vienas kitam rankas. Kalbant su nepažįstamais žmonėmis kreipiamasi „Jūs“, bet ilgiau pabendravus sakoma „tu“. Paprastai estai yra punktualūs. Jei estas kažką pažada, tai jis ir padarys. Nepaisant to, kad 1/3 Estijos gyventojų gyvena Taline, estai išsaugojo glaudų ryšį su kaimu. Daugelis jų turi vasarnamius ar sodybas, arba jų seneliai ar giminaičiai gyvena kaime. Vasarą daugelis estų mėgsta dirbti savo nedideliuose soduose. Daugelis jų turi pirtis, kurios Estijoje yra svarbus reiškinys kaip ir Suomijoje.

Estai mielai siekia mokslo. Estijos raštingumo lygis yra 99,8%, o 29,4% žmonių yra baigę aukštąsias mokyklas. Daugiau moterų nei vyrų turi įgyjusios aukštąjį išsilavinimą. Estijos moterys yra labai nepriklausomos: pastaruosius 50 metų dauguma moterų turi darbus.

Šiandien estų šeimos yra nedidelės, dažniausiai auginančios 1-3 vaikus. Jei yra galimybė, skirtingos kartos gyvena atskirai.

Talinas - Estijos sostinė

Tekstas: Margit Mikk-Sokk, Ragnaras Sokk